Stresas arba nervinė įtampa, juntama tik retkarčiais ir labai trumpą laiką, yra naudinga, nes padeda susitelkti ir lengviau įveikti sunkumus. Tačiau jei nervinė įtampa patiriama nuolat ir stresas tampa gyvenimo būdu, tuomet jis neabejotinai sekina nervinę sistemą ir visą žmogaus organizmą. Ilgainiui galima nebeatsispirti nuolatiniam nerimui, panirti į depresiją ar susirgti kitomis sunkiomis ligomis. Ne be reikalo daug kas teigia, kad nervingumas turi didelę įtaką daugybės sveikatos sutrikimų pasireiškimui. Dėl šių priežasčių verta mokėti atpažinti streso požymius ir sugebėti jį suvaldyti.
Streso metu vykstantys fiziologiniai pokyčiai
Į nervinę įtampą kiekvienas organizmas reaguoja savaip, tačiau yra tam tikrų bendrų bruožų. Žmogui tampa sunku kvėpuoti, gali kamuoti galvos, krūtinės ir pilvo skausmai. Pastebima, kad dažnai pakinta apetitas – atsiranda žvėriškas alkis arba nevalgoma praktiškai nieko net kelias dienas, o kartais ir ilgiau. Sutrinka miegas, svaigsta galva, kamuoja drebulys, pakinta odos spalva (gali netgi atsirasti įvairiausių bėrimų, alerginių reakcijų arba spuogų). Sunkaus streso metu įsitempia raumenys ir iškyla panikos priepuolių grėsmė. Kai kuriems asmenims būdingas nuolatinis dantų sukandimas, ilgainiui sukeliantis stiprius žandikaulio arba visos galvos skausmus bei dantų paviršiaus pažeidimus.
Streso metu patiriami jausmai
Streso metu gali būti patiriami patys įvairiausi jausmai, kurie dažniausiai yra nemalonūs ir susiję su žmogui kylančiais realiais arba įsivaizduojamais pavojais. Nervinės įtampos kamuojamas asmuo gali jaustis nusivylęs ir bejėgis, išmuštas iš vėžių. Jam neramu, apninka nelaimingumo ir prislėgtumo jausmas. Dažnas jaučia pyktį ir baimę – tai visiškai normalu, tačiau ilgai patiriami nemalonūs jausmai apsigyvena viduje ir juos tampa ypatingai sunku išginti lauk.
Streso metu kylančios mintys
Vienos dažniausiai nervinės įtampos metu kylančių minčių yra susijusios su baimėmis „to“ neįveikti. Žmogus sau nuolat kartoja, kad „to“ jis neištvers ir „tai“ jam per sudėtinga. Asmeniui sunku susikaupti, jis ieško pašalinių veiklų ir patiria dar didesnį stresą dėl to, kad pats vengia kažką atlikti ar su kažkuo susidurti akis į akį. Tiksintis laikas iki nustatytų terminų priverčia dar labiau įsitempti. Blogiausia, kai pasąmonėje gimsta mintys, kurios tiesiogiai žemina asmenybę – jei žmogus sau nuolat kartoja, kad jis yra nieko vertas ir blogas, tuomet tokių minčių žala tampa ypatingai didelė. Pirmiausia reikia stengtis vengti žeminančių frazių ir pakeisti jas drąsinančiomis, tokiomis, kaip „aš galiu“, „aš sugebėsiu“, „aš geras“, „aš priimsiu patį teisingiausią sprendimą“. Pastangos neprarasti kontrolės tiesiog būtinos.
Paprasti, bet labai vertingi patarimai, padedantys įveikti stresą
Svarbiausia yra pailsėti. Kiekvienas asmuo poilsį supranta skirtingai, tačiau tai tikrai nėra vien tik kokybiškas miegas. Rekomenduojama nepamiršti savo pomėgių ir skirti laiko sau. Gera mityba, lengva fizinė veikla, pakankamas vandens kiekis yra neatsiejami sveiko organizmo palydovai. Sėdimą darbą dirbantiems asmenims naudinga pajudėti, fizinį darbą dirbantiems – pasyviai pailsėti. Įrodyta, kad bendravimas su brangiais žmonėmis ir apskritai bendravimas su kitomis asmenybėmis, mėgstamos muzikos klausymas, meditavimas, šiltas dušas ar vonia bei kvėpavimo pratimai teigiamai veikia nervinę sistemą.
Pozityvus mąstymas yra galingas nervinės įtampos priešas. Kartais problemos net nėra – ją sukuria tik neteisingas požiūris, tad verta pamėginti į viską pažvelgti iš šono. Jei kažkas vis tiek skatina nervinę įtampą, tuomet reikia apsvarstyti šių dirgiklių išvengimo būdus. Pavyzdžiui, jei daug streso kelia nuolatinė darbų gausa ir pojūtis, kad sunku viską suspėti, tuomet verta pagalvoti apie efektyvesnį laiko ir darbų planavimą. Gal didelę dienos dalį užima bereikšmis išmaniojo telefono naudojimas? Rekomenduojama nebijoti kreiptis pagalbos į kitus.
Krepšelyje nėra produktų.