Vėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali ir suaugusieji. Kas tai yra ir kaip gydoma ši ūminė virusinė liga? Kaip ji plinta ir kam vėjaraupiai pavojingesni?
Kas yra vėjaraupiai?
Vėjaraupiai – tai ūminė virusinės kilmės liga. Jos simptomai – karščiavimas, pūslelės ant odos ir gleivinių, stiprus niežėjimas. Ši liga dažnai vadinama vaikiškąja dėl to, kad ja paprastai perserga ikimokyklinio amžiaus vaikai.
Kas sukelia vėjaraupius?
Vėjaraupius sukeliantis virusas vadinamas Varicella zoster. Jis priklauso Herpesviridae virusų šeimai. Šis virusas išlieka organizme ir vėliau gali sukelti kitą, gana pavojingą ir skausmingą ligą – juostinę pūslelinę. Pūsleliniai odos bėrimai atsiranda tam tikro nervo srityje.
Kokie vėjaraupių simptomai?
Pirmieji vėjaraupių simptomai gali pasireikšti gana negreitai – tik per 2-3 savaites nuo užsikrėtimo. Inkubacinis periodas gana svyruojantis – vieniems pirmieji simptomai pasireiškia po 14 dienų, o kitiems jie gali pasirodyti po daugiau nei 20 dienų. Ligos pradžia gana ūmi. Iš pradžių vėjaraupių neįmanoma taip lengvai atpažinti, nes pirmieji simptomai yra gana nespecifiniai ir apsiriboja karščiavimu, bendru negalavimu, silpnumu. Vėliau ant odos atsiranda dėmelių, netrukus virstančių specifinėmis pūslelėmis, savyje turinčiomis skaidraus skysčio. Džiūstant šioms pūslelėms susidaro šašeliai. Kitas būdingas simptomas – gana stiprus išbertų sričių niežulys. Paprastai vėjaraupiais sergama gana nesunkiai, bet retais atvejais jų komplikacijos gali būti ir mirtinos.
Kam vėjaraupiai pavojingesni?
Vėjaraupiais vaikai serga dažniau nei suaugusieji. Jie paprastai perserga lengvesne ūminės virusinės kilmės ligos forma ir jiems būdinga kur kas mažesnė komplikacijų rizika. Suaugusieji dažniau serga sunkesnėmis ligos formomis, jiems būdinga didesnė komplikacijų išsivystymo rizika. Vėjaraupiai pavojingesni nėščiosioms, kūdikiams, nusilpusio imuniteto asmenims ir įvairiomis gretutinėmis ligomis sergantiems pacientams. Jei užsikrečiama nėštumo metu, galimi įvairūs vaisiaus pakenkimai ar net persileidimai.
Kaip ši liga plinta?
Ligą platina vėjaraupiais sergantis asmuo, kai jis kalba, čiaudi, kosėja. Taip pat galima užsikrėsti ir kontaktiniu būdu, liečiant ant odos esančius pūslelinius bėrimus. Varicella zoster virusas plinta gana lengvai, ypač uždarose patalpose. Jis gana greitai žūsta atvirose erdvėse ir veikiant ultravioletiniams spinduliams. Jei vėjaraupiais užsikrečia nėščioji, tuomet infekcija gali būti perduodama vaisiui, o ji itin pavojinga besivystančiam kūdikiui.
Ar persirgus vėjaraupiais susidaro imunitetas?
Taip, susidaro – po persirgimo vėjaraupiais susiformuoja gana patvarus ir ilgalaikis imunitetas. Pakartotinai liga susergama gana retai, tačiau kartais nutinka ir taip. Skaičiuojama, kad pakartotinai susergama tik apie 2 proc. atvejų.
Kaip gydomi vėjaraupiai?
Susirgus vaikui būtina jį izoliuoti ir nevesti į darželį, mokyklą, lauką, viešas vietas, nes virusas labai lengvai plinta, ypač kolektyvuose. Izoliacija trunka ne trumpiau kaip 10 dienų. Sergančiam vaikui galima tepti bėrimus specialiais preparatais (dažniausiai putų pavidalu), kad sumažėtų bėrimų niežulys, nes dėl nusikasymų gali likti randų. Labai svarbu laikytis bendrosios higienos, daugiau ilsėtis, gerti pakankamai skysčių ir sveikai maitintis. Kartais ligos pradžioje skiriama priešvirusinių vaistų. Nuo sunkesnių vėjaraupių komplikacijų apsaugoti gali vakcina, kuria gali būti skiepijami maži vaikai ir suaugusieji.