Šiuolaikinės technologijos ir kasdieninis jų naudojimas – praktiškai neišvengiamas dalykas. Tačiau kada to jau per daug? Ar kai visa šeima prie vakarienės stalo įnikę į telefonus ir net nepasikalba apie prabėgusią dieną? Kai tėčio ar mamos dėmesio daugiau sulaukia mobilusis telefonas nei jų vaikas? Ar tuomet, kai žmogus net 5 minučių negali ištverti nepatikrinęs savo socialinių tinklų statuso, elektroninio pašto ar žinučių? Ar tuomet, kai net miegama kartu su mobiliuoju telefonu ir ryte pirmiau pažiūrima į telefono ekraną nei į patį save veidrodyje ar į mylimą žmogų?
„Ar aš jau galiu būti priklausomas nuo mobiliojo telefono?“
Susirūpinimas dėl šios gana pavojingos situacijos – jau pirmas žingsnis į suvokimą, kad priklausomybė nuo mobiliojo telefono gali įtraukti taip pat kaip ir kiti žalingi įpročiai – rūkymas, alkoholio vartojimas ir panašiai. Žinoma, gali atrodyti, kad kai kurios priklausomybės rūšys yra „gana saugios“, kad ir priklausomybė nuo sporto ar darbo. Tačiau, sutikime, kas per daug, tas jau nesveika, ypač jei asmuo nebesugeba galvoti apie nieką daugiau, tik apie tai, kaip visada su savimi turėti telefoną ir nuolat turėti galimybę jį patikrinti.
„Ar priklausomybė yra pavojinga?“
Žinoma, kad taip. Juk taip suvaržoma asmens laisvė bei suvokimas apie save ir aplinką. Priklausomybė labai įtraukia ir priklausomas žmogus jau sunkiai gali galvoti apie kažką kitą – jo mintys tampa tiesiog „apsėstos“, jis nebesugeba tinkamai reaguoti į situacijas, o negavęs to, ko nori, gali jaustis nepatogiai ir neramiai. Yra įvairiausių priklausomybių rūšių, tačiau visas jas sieja tas pats aspektas – kenkiama ir pačiam asmeniui, ir jo aplinkai. Kyla klausimas – kaip asmeniui pakenkti gali mobilusis telefonas? Juk tai tik telefonas, labai svarbi šiandieninio gyvenimo dalis, padedanti bendrauti, dirbti ir atlikti daugybę kitų veiklų. Bet ar tikrai jis jau toks nekaltas?
„Kuo pavojingas per dažnas mobiliojo telefono naudojimas, ypač jei tai daroma netinkamomis sąlygomis?“
Pirmiausia įsivaizduokime miesto gatvę ar kavinę. Apsidairykime. Kiek žmonių savo tikslais skuba žiūrėdami į telefono ekraną ir net nepakeldami akių? Kiek žmonių vakarieniauja dviese ir abudu savo mintis sutelkę į „kažką svarbaus“ savo mobiliuosiuose? Kiek pėsčiųjų per gatvę skuba net neįsitikinę, ar tai saugu, mat rašo jiems tuo metu svarbią žinutę? Kiek vairuojančiųjų kalba telefonu? Tai tik keletas klausimų, padedančių susimąstyti, kad mobilusis telefonas, naudojamas per dažnai ir netinkamomis sąlygomis, gali kelti ir fizinį, ir psichologinį pavojų – nuo skausmingo atsitrenkimo į gatvės ženklą, sveikatą sužalojančio autoįvykio iki tarpusavio santykių griūties ar ryšio su vaikais praradimo. Ir tai tik keletas pavyzdžių. Jau net nekalbame apie tai, kiek žmonių tokiose situacijose susižalojo ar žuvo.
„Negi tikrai jau egzistuoja baimės rūšis, apibūdinanti nemalonius pojūčius pamiršus namie telefoną?“
Taip. Baimė su savim iš viso neturėti telefono, pamiršti jį namie, nesugebėjimas bent kurį laiką išbūti jo nepakėlus nuo stalo jau turi savo pavadinimą – tai nomofobija. Polinkis į ją pastebimas, kai žmogus neadekvačiai nerimauja, kad šiandien savo telefoną paliko namie ar jis netikėtai išsikrovė. Jei asmuo tokiais atvejais tiesiog neranda sau vietos, labai išsigąsta, desperatiškai bando atgauti telefoną ar netgi patiria panikos priepuolį, tuomet, labai tikėtina, kad jis priklausomas nuo savo mobiliojo telefono ir ši priklausomybė galiausiai gali sukelti net tam tikrus psichikos sutrikimus.
Kitoje straipsnio dalyje rasite patarimų, kurie galėtų praversti kovoje su prisirišimu prie mobiliojo telefono.
Krepšelyje nėra produktų.