Gripas – daug klastingesnė liga, nei gali atrodyti. Šios ūminės kvėpavimo takų infekcijos sukėlėjas (virusas) plinta oro lašeliniu būdu itin dideliu pagreičiu. Gripo epidemijos įvairiuose Lietuvos regionuose skelbiamos kasmet, o dėl jų ne tik kyla didelė grėsmė visuomenės sveikatai, bet ir daroma neigiama įtaka ekonominei ir socialinei šalies gerovei. Gripo epidemijų ar pandemijų metu sumažėja darbuotojų skaičius įmonėse ir besimokančiųjų kiekis lavinimo įstaigose. Ką jau kalbėti apie pacientus, suplūstančius į gydymo įstaigas. Gyvybei itin pavojingos gripo komplikacijos, kurias kartais ypatingai sunku suvaldyti. Iki šiol pati veiksmingiausia kliniškai patvirtinta apsisaugojimo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų priemonė yra asmenų skiepijimas konkrečiam sezonui pritaikyta gripo vakcina. Kitos profilaktikos priemonės taip pat yra ne ką mažiau svarbios ir rekomenduotinos.
Kaip plinta gripas?
Gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu. Kartu su seilių dalelėmis jis patenka į orą ir ant įvairių paviršių. Kuo daugiau sergantis arba užsikrėtęs žmogus kalba, kosėja arba čiaudi, tuo daugiau viruso dalelių patenka į aplinką. Sunku patikėti, bet čiaudint virusas pasiekia didesnį greitį, nei leidžiama važiuoti automobiliu Lietuvos automagistralėse. Užsikrečiama įkvėpus oro su ligos sukėlėju arba palietus užkrėstus paviršius ir užkratą nešvariomis rankomis pernešant ant akių, burnos ar nosies gleivinių. Susergama vidutiniškai per 2 paras, tačiau kartais pirmieji simptomai pasireiškia po 24 ar po 72 valandų. Gripo virusą platina ir užsikrėtęs, ir jau sergantis žmogus.
Kokie gripo simptomai?
Gripas nuo kitų infekcinių kvėpavimo takų ligų skiriasi itin ūmia pradžia ir aukštesne temperatūra (paprastai viršijančia bent 38 °C). Pacientas skundžiasi labai bloga savijauta – jį kamuoja nuovargis bei galvos, raumenų, akių ir gerklės skausmas, jam itin silpna. Gripu susirgęs žmogus jaučia sunkų nuovargį, šaltkrėtį, „kaulų laužymą“. Sunkesniais atvejais pasireiškia ir virškinimo sutrikimų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas. Gali atsirasti odos bėrimų. Vieniems pasireiškia lengvesni, kitiems – sunkesni simptomai, tačiau jie yra panašūs daugeliu gripo atvejų.
Ar gripas yra pavojinga liga?
Pavojingos gripo viruso sukeliamos komplikacijos. Gripas gali komplikuotis įvairiomis uždegiminėmis ligomis, o kartais netgi mirtimi. Vienos dažniausių gripo komplikacijų yra pneumonija (plaučių uždegimas), sinusitas (prienosinių ančių uždegimas), bronchitas (bronchų gleivinės uždegimas), otitas (ausų uždegimas). Kitos galimos gripo viruso sukeliamos komplikacijos yra akių, žarnyno, širdies ar smegenų audinių uždegimas bei kitos sunkios ligos.
Kam gripo virusas sukelia daugiau pavojų?
Susirgus gripu gali labai paaštrėti lėtinių ligų eiga, todėl komplikacijos daug pavojingesnės jomis sergantiems pacientams. Didesnė sunkių komplikacijų rizika būdinga senyviems pacientams, nėščioms moterims. Daugiau rizikos kyla ir sveikatos priežiūros specialistams bei asmenims, kurie gyvena slaugos įstaigose ar globos namuose. Reikėtų nepamiršti ir vaikų bei nusilpusių asmenų – jiems ši liga gali būti kur kas pavojingesnė, nei gali pasirodyti.
Ką verta žinoti, norint apsisaugoti nuo gripo?
Pasaulio sveikatos organizacija pirmiausiai rekomenduoja gripo vakciną, ypatingai didesnės rizikos grupėms priskiriamiems pacientams. Reikėtų nepamiršti higienos taisyklių laikytis visus metus, tačiau tai itin svarbu gripo epidemijų ir pandemijų metu. Patariama kuo dažniau plauti rankas, o nešvariomis rankomis neliesti veido. Nereikėtų pamiršti ir nosies higienos – tam tinkamas izotoninis jūros vanduo, padedantis iš nosies kasdien išplauti įvairių ligų sukėlėjus, dulkes ir kitus nešvarumus. Patariama kuo mažiau lankytis viešuose renginiuose ir ten, kur susiburia labai daug žmonių. Rekomenduojama vengti sergančių asmenų ir stengtis apsaugoti kitus – kosėjant ar čiaudint svarbu prisidengti. Reikėtų nepamiršti visus metus stiprinti imunitetą, sveikai maitintis, reguliariai pajudėti, gerai vėdinti patalpas, rengtis pagal oro sąlygas, stengtis išlikti geros nuotaikos ir nepatirti sunkios nervinės įtampos. Stiprinti imunitetą galite Imunid Strong pagalba, kurios sudėtyje yra ežiuolė (imunitetui stiprinti), Auskinė Šaknis (antioksidantas), Maitake ir Šitake grybų ekstraktai (imunitetui stiprinimui), Beta Gliukanai (apsauga nuo infekcijų ir uždegimo), Laktoferinas (pasižymi antivirusinėmis, priešuždegiminės savybėmis), Vitaminas C ir Vitaminas D3.
Krepšelyje nėra produktų.