Stresas – neišvengiamas šių dienų palydovas. Ką daryti, kad jis netaptų kasdienybės dalimi? Pateikiame Jums 8 būdus, padėsiančius suvaldyti stresą ir geriau save pažinti. Tikimės, kad daugiau dėmesio atkreipsite ne tik į savo miegą ar mitybą, bet ir į tai, kaip reaguojate į stresines situacijas ir kaip jų metu kvėpuojate.
- Rekomenduojame pirmiausiai pakeisti požiūrį. Pernelyg dideli lūkesčiai gali labai dažnai pakišti koją ir priversti jausti visai bereikalingą stresą. Turėtume suprasti, kad negalime visko kontroliuoti – tai tiesiog neįmanoma. Nuolatinis nerimas dėl galimo autoįvykio ar nesėkmės darbe gali priversti patirti ne tik nuolatinę įtampą, bet ir padidinti generalizuoto nerimo sutrikimo išsivystymo tikimybę.
- Į kai kurias situacijas reikėtų pažiūrėti su humoru, pavyzdžiui, kaip elgtis ir kaip reaguoti, jei vaikas sudaužė tris gėlių vazonus? Iš tokios situacijos galima tiesiog nuoširdžiai pasijuokti – ir gerai, nereikės jų laistyti ir jomis rūpintis. Tai tik labai paprastas pavyzdys, kad dėl kai kurių nutikimų tiesiog per stipriai jaudinamės.
- Suvokimas, kad normalu padaryti klaidų, yra pirmas žingsnis į įvairių situacijų ir savęs priėmimą. Normalu neišlaikyti egzamino ar suklysti darbe. Geriau dėtume daugiau jėgų į tam tikrų klaidų ištaisymą, nei į rūpinimąsi dėl vienos ar kitos baigties.
- Taip pat rekomenduojame didinti ištvermę ir atsparumą stresui. Įrodyta, kad fiziškai stiprūs asmenys su stresu susidoroja lengviau, tad reguliarus judėjimas gali padėti lengviau suvaldyti stresines situacijas arba iš viso jų išvengti. Jau net nekalbame apie tai, kad po kiekvienos treniruotės žmogų užplūsta laimingą būseną paskatinančios medžiagos, mažėja lėtinių ligų tikimybė, gerėja bendra emocinė ir fizinė sveikata, stiprėja kūnas, gražėja formos ir t.t.
- Taip pat siūlome rūpintis savo miegu ir mityba – pailsėjęs ir tinkamai pamaitintas kūnas kur kas lengviau susidoros su nervine įtampa. Reguliari mityba padeda palaikyti tolygų cukraus kiekį kraujyje ir lengviau susidoroti su įvairiomis situacijomis, o kokybiškas miegas „atnaujina“ organizmo gyvybines galias ir jam kur kas lengviau atsispirti nervinės įtampos daromai žalai.
- Taip pat rekomenduojame vengti alkoholio, kofeino, nikotino, įvairių vaistų (pavyzdžiui, psichotropinių ir narkotinių medžiagų, nebent juos vartoti būtina dėl paskirto gydymo). Nors gali atrodyti, kad tam tikru momentu šios medžiagos padeda susidoroti su stresine situacija, taip tikrai nėra. Dažnas ir nesaikingas šių medžiagų vartojimas tik sekina gyvybines organizmo funkcijas, be to, mažinamos natūralios fiziologinės kovos su stresu galimybės. Paprastai tariant, organizmas nebesugeba savarankiškai susitvarkyti su stresu.
- Taip pat labai svarbu turėti kokį nors mylimą užsiėmimą, kuris gali padėti atsipalaiduoti. Vieniems tai tapyba, kitiems – kopimas į kalnus, tretiesiems – meditacija. Rekomenduojame atrasti savo veiklą ir nuoširdžiai į ją pasinerti, užmirštant visą pasaulyje sklandantį stresą ir tokiu būdu geriau pažinti save.
- Kvėpavimo pratimai – vienas iš veiksmingiausių būdų, padedančių kovoti su stresu. Įrodyta, kad reguliariai atliekami kvėpavimo pratimai padeda suretinti stresinių situacijų apsireiškimą, o sugebėjimas atpažinti kylančią įtampą ir nedelsiant sutelkti mintis į kvėpavimą neleidžia būti galutinai užvaldomam streso. Vieni lanko specialius užsiėmimus, kiti kvėpavimo pratimus praktikuoja individualiai. Bent į vieną užsiėmimą vertą nueiti kiekvienam – labai svarbu kvėpuoti taisyklingai. Tik tuomet bus galima pasiekti maksimalios naudos.
Krepšelyje nėra produktų.