Kodėl atrodo, kad vieniems pavyksta nuveikti tiek daug, o Jūs tik visą dieną dirbote ir daugiau nespėjote nieko padaryti? Kodėl vieni randa laiko savo pomėgiams, vaikams, spėja netgi papildomai užsidirbti, o Jūs džiaugiatės, kad po darbo dar sukaupėte jėgų nuvykti į parduotuvę ir pagaminti kuklią vakarienę? Tikriausiai puikiai žinote, kad paroje yra 24 valandos ir visi turime tiek pat laiko. Neabejotinai skaitėte, kad šiais laikais saviems vaikams skiriamos vos kelios minutės… Turbūt ne kartą teko girdėti ir auksinę „trijų aštuonetų taisyklę“ – 8 valandas reikia skirti darbui, 8 valandos su malonumu atiduodamos pomėgiams ir likusios 8 valandos privalo likti pilnavertiškam poilsiui. Kaip gi taip įmanoma – tikriausiai pagalvojote. Kai vien kelionė iš darbo ryte ir vakare atima porą valandų, rytinis pasiruošimas kiekvieną dieną yra didžiausias atsparumo stresui išbandymas, o nuvykus į darbą pribloškia neplanuotų užduočių lavina ir tiesiog norite kažkur pradingti, nes net neįsivaizduojate, nuo ko pradėti. Pažadėkite sau, kad rytojų pradėsite kitaip. Yra keletas paprastų taisyklių, padedančių efektyviau planuoti darbus, kad liktų laiko ne tik Jūsų mylimiems pomėgiams, bet ir kokybiškam poilsiui.
Ryte svarbu keltis tuo pačiu metu ir turėti savo rytinius ritualus.
Tai labai paprasta, bet itin svarbi taisyklė. Visada kelkitės tuo pačiu metu ir ilgainiui organizmas pats pripras prie tokio ritmo – turėtumėte pastebėti, kad pabundate dar prieš žadintuvą. Kiekvieną rytą apsilankykite duše – lengviau atsibusite, pasikrausite geros energijos. Rytais būtinai pusryčiaukite, nes taip organizmas geriau pasiruoš dienai, turėsite daugiau jėgų pradėti savo žygį. Ypatingai svarbu turėti nuosavą rytinį ritualą – tai gali būti lengva mankšta, pabėgiojimas pamiške ar bundančia gatve, Jūsų mėgstamos knygos paskaitymas. Kiekvieną rytą trumpai apmąstykite, ką norėtumėte nuveikti per šią dieną ir iki pat vakaro nepamirškite pažadų sau. Stenkitės valdyti savo nuotaiką, iš namų išeikite ar išvažiuokite su šypsena. Tai tikrai įmanoma, jei labai to norėsite.
Atvykus į darbą nepulkite jungti kompiuterio, tačiau pradėkite darbą tuo pačiu metu nuo dienos plano susidarymo.
Vos tik atvykus nepulkite naršyti po elektroninį paštą ar sklaidyti visų dokumentų ant stalo, ar daryti kitų užduočių, kurias atliekate savo darbe. Geriausiai trumpam ramiai prisėsti ir pamąstyti, ką turite, o ką norite nuveikti šiandie. Vieniems užtenka tiesiog pamąstyti, kiti mėgsta užsirašyti. Įrodyta, kad užrašytas tekstas turi daugiau galimybių išsipildyti, nei mintys, taip ir nenugulusios ant popieriaus. Šios kelios minutės, skirtos dienos planavimui, sueikvos visai nedaug laiko, tačiau ilgainiui pastebėsite, kad jos padės sutaupyti net iki kelių valandų darbo laiko per dieną ir Jūs, be abejo, nuveiksite daugiau.
Pirma dienos pusė – pati darbingiausia, skirkite ją daugiau kruopštumo reikalaujančioms užduotims.
Turint teisingą paros režimą, rytas daugumai žmonių yra pats darbingiausias. Verta pradėti nuo daugiausiai protinių ir fizinių pastangų reikalaujančių planų. Diena pati produktyviausia maždaug iki 12 valandos – protas tuo metu pats aštriausias, o kūnas vis dar nepavargęs. Stenkitės jį išnaudoti. Bent vieną valandą per dieną skirkite patiems svarbiausiems darbams. Rutinines užduotis, nesvarbių elektroninių laiškų skaitymą, įvairius techninius darbus (pavyzdžiui, ataskaitų rengimą ar tam tikrų dokumentų ruošimą pagal šablonus) verta pasilikti popietinei dienos daliai. Nepamirškite vis peržvelgti savo dienos planų.
Darykite pertraukas, valgykite konkrečiu laiku, nepamirškite išeiti pasivaikščioti ir pabendrauti su kolegomis ar draugais.
Darbas užima didžiąją dienos dalį. Nepamirškite ir savo poreikių, poilsio. Stenkitės pavalgyti tuo pačiu metu, pabendrauti su kolegomis, susitikti su draugais, trumpai pasivaikščioti. Jeigu galite nueiti, nenaudokite automobilio – laisvą laiką efektyviau išnaudosite sportuodami, o ėjimo metu galėsite apmąstyti vakaro planus. Valgykite maistingą, tačiau neapsunkinantį maistą. Visos dienos metu nepamirškite daryti pertraukėlių – jos truks vos po penkias minutes, tačiau prie darbo grįšite bent kažkiek pailsėję, atšviežėję.
Vakaras skirtas Jūsų pomėgiams ir laikui su šeima, draugais ar pačiu savimi.
Jeigu dieną pradėjote sėkmingai, ją susiplanavote, tai tikėtina, kad pavyko nuveikti daugumą darbų. Planuoti irgi reikia išmokti, todėl nesijaudinkite, jei iš pradžių dar teks ilgiau pasilikti darbe ar vakare, būnant namuose, atlikti kokią svarbią užduotį. Vis dėlto turėtumėte šito vengti – paskutiniu metu darbdaviai darbuotojus skatina darbą palikti laiku, nes tikėtina, kad kitą dieną jie ateis labiau pailsėję, nusiteikę naujai dienai. Neatiduokite vakaro tam, kam ir taip skyrėte visą dieną – darbui. Stenkitės neapleisti savo pomėgių. Kada paskutinį kartą žaidėte taip mėgstamą tenisą ar piešėte kartu su savo vaikais? Jūsų pomėgiai ir Jūsų draugai, šeima ar Jūs pats esate jėgų šaltinis, iš kurio verta semtis atgaivos kiekvieną vakarą ir laisvomis nuo darbo dienomis.
Poilsis labai svarbus Jūsų fizinei ir emocinei sveikatai, todėl stenkitės nueiti miegoti tuo pačiu metu.
Tikriausiai net nereikia sakyti, koks svarbus yra poilsis ir miegas. Stenkitės eiti miegoti tuo pačiu metu, kad organizmas ilgainiui prisitaikytų ir nakties miegas būtų produktyvesnis. Nenaktinėkite. Galite apmąstyti, ar sėkminga buvo praėjusi diena. Pasitenkinimas, kad nuveikėte visus ar daugumą darbų, leis atsipalaiduoti, dar labiau pasitikėti savimi planuojant kitą dieną ir ramiai užmigti. Jei vis dėlto kažko nespėjote, stenkitės kuo mažiau apie tai galvoti ir pažadėkite sau, kad įtrauksite nebaigtas užduotis planuojant kitą dieną.