Per pandemiją psichologinė žmonių sveikata tik dar labiau suprastėjo. Vienas dažniausiai linksniuojamų psichinių sutrikimų – generalizuotas nerimo sutrikimas. Jo metu pacientai nuolat arba beveik visados jaučia nerimą, nors atrodo, kad tam net nėra nei aiškių priežasčių, nei aiškių aplinkybių. Suprantama, kad pandemijos sukelta nežinomybė galėjo gana rimtai prisidėti prie dar didesnio nerimo sutrikimų paplitimo.
Nerimas – pavojingesnis, nei gali pasirodyti
Trumpalaikis nerimas ir (arba) stresas netgi naudingas, nes jis padeda mobilizuoti organizmo jėgas, geriau sutelkti visą turimą energiją ir pasiruošti galimam pavojui. Tuo tarpu ilgalaikis nerimas jau nėra naudingas ir organizmas labai sekinamas. Generalizuotas nerimo sutrikimas daliai pacientų gali baigtis depresija ar dar sunkesnėmis baigtimis. Neretai ilgalaikis nerimas ir nervinė įtampa baigiasi panikos atakų pasireiškimu, priklausomybių nuo alkoholio, vaistų, narkotikų atsiradimu, o kartais – net ir savižudybe.
Generalizuotas nerimo sutrikimas pasireiškia įvairiais nemaloniais simptomais
Trumpalaikio nerimo ir jaudulio metu jaučiamas greitesnis širdies plakimas, prireikia dažniau kvėpuoti, gali pašiurpti oda ir išsiplėsti vyzdžiai. Tačiau kokie simptomai būdingi generalizuoto nerimo sutrikimui? Kaip juos atpažinti?
Generalizuoto nerimo sutrikimui būdingi:
- Dažnesnis pulsas;
- Kūno tirpimas;
- Kūno drebulys;
- Karščio ir šalčio bangos;
- Dirglumas;
- Greitas nuovargis ir silpnumas;
- Miego sutrikimai;
- Dėmesio koncentracijos pakitimai;
- Nuolatinis nerimas ir kt.
Jei jaučiate tokius ir panašius simptomus, tuomet būtinai pasikalbėkite su savo šeimos gydytoju. Jis patars, kaip elgtis toliau. Kartais pakanka poilsio ir psichoterapijos, kartais prireikia receptinių vaistinių preparatų bei jų derinių, kurie gali būti skiriami kartu su psichoterapija ar psichoanalitine terapija.
Kas vyksta stimuliuojant vegetacinę nervų sistemą?
Tikriausiai visiems žinoma, kad vegetacinės nervų sistemos stimuliavimas ir adrenalino išsiskyrimas siejami su tokiais fiziologiniais pokyčiais kaip greitesnis širdies plakimas, vyzdžių išsiplėtimas, gausesnis prakaitavimas, dažnesnis kvėpavimas, odos pašiurpimas, skersaruožių raumenų įsitempimas ir pan. Ilgalaikis nerimas taip pat gali veikti tam tikromis fiziologinėmis išraiškomis. Nerimas susijęs ne tik su adrenalinu – labai svarbus ir serotoninas, ir gama amino sviesto rūgštis, ir noradrenalinas, ir dopaminas, ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos, neuromediatoriai, hormonai. Generalizuotas nerimo sutrikimas vystosi tuomet, kai ilgalaikis ir sunkus nerimas pradeda viršyti adaptacines organizmo galimybes. Tai reiškia, kad žmogus ne tik dėl ko nors nuolat jaudinasi, bet ir pradeda jausti įvairius nemalonius fiziologinius pokyčius, kurie, savo ruožtu, gali tik dar labiau didinti nerimą dėl savo sveikatos.
Ką dar verta žinoti apie generalizuotą nerimo sutrikimą?
Manoma, kad žmogus nerimą jausti išmoksta jau vaikystėje ir tam labai daug įtakos turi tėvų elgsena ir rodomos emocijos šeimoje. Dažniau nerimo sutrikimais serga moterys, tačiau vyrai labiau linkę į priklausomybes, pavyzdžiui, nesaikingą alkoholio vartojimą. Atlikti tyrimai rodo, kad polinkis į nerimo sutrikimus gali būti paveldėtas – generalizuoto nerimo sutrikimai, depresija, šizofrenija ir kitos ligos dažnai diagnozuojamos iš kartos į kartą.
Valdyti nerimui gali padėti ir maisto papildai. “Relax” kapsulių sudėtyje esantis melisos ekstraktas su rozmarino rūgštimi padeda kovojant su įtampa, nerimu, išsiblaškymu ir dirglumu, pagerina miego kokybę. “Nervolise” sudėtyje esantis valerijonas, šalavijas, ramunėlė padeda esant padidėjusiam dirglumui ir susijaudinimui, turi raminantį poveikį.
Krepšelyje nėra produktų.