Kosulys yra vienas dažniausių peršalimo ir kitų kvėpavimo takų ligų palydovų. Jei kosulys nėra sunkus, tuomet gydytis galima namuose. Jei pacientas yra kūdikis arba mažas vaikas, lėtinėmis ligomis (ypatingai plaučių) sergantis asmuo arba jei kosulys užsitęsė ilgiau nei 7 dienas ir tapo sunkus, varginantis, tuomet reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Tai bene svarbiausios taisyklės, kurias reikia atsiminti. Taip pat kiekvienam naudinga šiek tiek žinoti apie kosulį, jo rūšis, dažniausias priežastis ir galimus gydymo būdus. Mat gydymas priklauso nuo kosulio rūšies ir jį galėjusių sukelti priežasčių.
Taigi kas yra tas kosulys?
Kosulys yra visiškai normalus ir natūralus fiziologinis refleksas, padedantis apsaugoti kvėpavimo takus. Tai staigus oro iškvėpimas pro burną, kuriuo siekiama iš kvėpavimo takų pašalinti įvairius svetimkūnius ir gleivinę erzinančias medžiagas. Kosulys atsiranda, kai dirginami kosulio receptoriai. Kosulio receptorių randama nosiaryklėje, gerklose, bronchuose ir kitur. Sergant kvėpavimo takų ligomis gali kankinti ne tik kosulys, bet ir varginti didesnis gleivių kiekis – tai yra visiškai normalu, nes padidėjusi bronchų sekreto gamyba taip pat yra viena iš apsauginių organizmo reakcijų.
Kokios dažniausios kosulio priežastys?
Kosulio kilmė gali būti infekcinė arba neinfekcinė. Neinfekcinės kilmės kosulį gali sukelti rūkymas, kenksmingos aplinkoje esančios medžiagos, tam tikrų vaistų vartojimas (šis nepageidaujamas poveikis ypatingai būdingas AKF inhibitoriams). Kosulys kamuoja sergant gastroezofaginiu refliuksu, astma, veikiant alergenams. Skrandžio turiniui patenkant į stemplę dažniausiai vargina sausas naktinis kosulys.
Virusai ir bakterijos sukelia infekcines kvėpavimo takų ligas, kurių metu atsiranda įvairaus pobūdžio kosulys. Viena dažniausių kosulio priežasčių yra peršalimas, o peršalimą paprastai sukelia virusai, kurių paplitimas priklauso nuo metų laiko. Jei peršalimas nėra gydomas, tuomet gresia daug sunkesnės ligos, pavyzdžiui, bronchitas, sinusitas arba plaučių uždegimas. Jei kosulys trunka ilgiau nei tris savaites, tuomet jis gali būti lėtinių ligų simptomas.
Kokių rūšių ir tipų būna kosulys?
Kosulys gali būti sausas, kuomet nieko neatkosėjama, ir produktyvus (kitaip drėgnas arba šlapias). Produktyvus kosulys nuo sauso kosulio skiriasi tuo, kad jo metu pasirodo gleivių arba pūlingų skreplių. Dažnai kosulys iš sauso tampa produktyviu. Kosulys gali būti silpnas, panašus į lengvą kosčiojimą, kuomet, atrodo, norima tik pašalinti užkimimą arba jis gali būti labai stiprus, varginantis, priepuolinio tipo. Priepuolinis kosulys gali sukelti vėmimą. Kosulys gali varginti visą parą, tik rytais arba išskirtinai tik naktimis. Skiriasi kosulio garsas, pavyzdžiui, jis gali būti panašus į lojimą. Kosulys gali būti skirtingos trukmės. Ūminis kosulys trunka iki trijų savaičių. Jei kosulys užsitęsia ilgiau nei 8 savaites, tuomet jis vadinamas lėtiniu. Vidutinės trukmės kosulys vadinamas poūmiu.
Kaip gydomas kosulys?
Konsultuojantis su gydytoju arba vaistininku labai svarbu kuo išsamiau apibūdinti kosulį. Svarbu papasakoti, kaip ir kada kosima, kas provokuoja kosulio pasireiškimą ir panašiai. Išsamus pokalbis padeda lengviau surasti kosulio priežastis ir parinkti tinkamą gydymą.
Kosulį galima slopinti arba skatinti. Dažniausiai siekiama paskatinti kosulį, tačiau kartais gydytojas gali nuspręsti kosulį slopinti (jei kosulys labai sausas ir itin varginantis). Slopinti sausą kosulį reikėtų tik tuomet, jei tai būtina ir tik ribotą laiką (2-3 dienas, ilgiausiai 7 dienas). Esant neproduktyviam kosuliui, nerekomenduojama vartoti atsikosėjimą skatinančių vaistinių preparatų. Geriau pasitelkti inhaliacijas, pavartoti šiltų skysčių. Labai didelė tikimybė, kad tuomet sausas kosulys taps drėgnu (jei kosulys infekcinės kilmės). Sausas kosulys gali būti kitų ligų pranašas.
Drėgnas arba kitaip šlapias, produktyvus kosulys gydomas atsikosėjimą skatinančiais vaistiniais preparatais. Jie padeda gleivėms greičiau pasišalinti iš kvėpavimo takų, skystina bronchų sekretą. Šlapiam kosuliui gydyti rekomenduojamas acetilcisteinas, kuris yra viena iš FLU112 SOS sudėtinių dalių. Acetilcisteinas skystina gleives ir skatina jų šalinimą iš kvėpavimo takų. Dėl jo veikimo mechanizmo mažėja gleivių klampumas.
FLU112 SOS rekomenduojamas peršalimo ar gripo atvejais gleivėms skystinti ir atsikosėjimui lengvinti sergant kvėpavimo takų (bronchų bei plaučių) ligomis, kurių metu būna klampių gleivių, kadango jo sudėtyje yra acetilcisteinas.
Sudėtyje esantis EUKALIPTAS pasižymi atsikosėjimą lengvinančiomis savybėmis. Tinka ūminių bei lėtinių kvėpavimo takų infekcijų atvejais. Taip pat turi priešuždegiminių, antiseptinių ir skausmą malšinančių savybių.
Į FLU112 SOS sudėtį taip pat įeina ežiuolė, propolis, gluosnio žievė, vitaminas C, cinkas. Tai medžiagos stiprinančios įmuninę sistemą ir padedančios kovoti su infekcijomis.
FLU112 SOS reikia skirti vaikams 2-4 metų iki 2 kapsulių per parą. 5-14 vaikams iki 4 kapsulių per parą. Nuo 14 metų ir suaugusiems iki 6 kapsulių per parą.
Beje, būtina žinoti, kad drėgno kosulio slopinti nerekomenduojama, nes sekretas gali pradėti kauptis kvėpavimo takuose ir sukelti pavojingas komplikacijas.
Krepšelyje nėra produktų.