„Mes prisimename ne dienas, o akimirkas“ – yra pasakęs italų poetas Cesare Pavese.

Tam, kad jas prisiminti, kartais reikia padėti sau ir labiau pasirūpinti savo atmintimi.

Nesvarbu, ar norite pagerinti protinę veiklą ar išsaugoti atmintį, ar senstant norite patobulinti protą, rūpintis savimi ir yra būtina.

Ar pasitaiko, jog neprisimenate, ar išjungėte lygintuvą, nepalikote verdančio puodo ar neužrakintų durų?

Gana dažnai kai kuriuos darbus atliekame automatiškai ir apie tai susimąstę sudvejojame. Mūsų smegenys apkrautos tokia gausybe informacijos, kad nenuostabu, jog kartais pamirštame tuos dalykus, kurie turėtų būti svarbūs. Intensyvus darbo ritmas ir ilgas tamsus paros metas veda mus prie išsiblaškymo, nesusikaupimo ir atminties problemų.

Besikeičiantys sezonai ir šaltesnis bei lietingesnis sezonas priverčia susimastyti, ar mano imuninė sistema pakankamai stipri, kad apsisaugočiau nuo galimų peršalimų ar virusų?

Dažni peršalimai simptomai, tokie kaip sloga, gerklės perštėjimas, pasikartojantis bei užsitęsiantis kosulys ar kiti simptomai neleidžia kasdien gerai jaustis, trukdo efektyviai dirbti, o vaikai serga taip dažnai, kad nuo to nukenčia Jūsų darbas, esate priversti sėdėti namuose. Be to, besitęsianti pandemija reikalauja ypatingai saugoti tiek save, tiek savo artimuosius.

Apskritai mūsų imuninė sistema atlieka puikų darbą gindama mus nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų. Tačiau kartais nepavyksta: sėkmingai įsiveržia mikrobai ir susergame. Kaip galite pagerinti savo imuninę sistemą? Ar įmanoma įsikišti į šį procesą ir sustiprinti imuninę sistemą?

Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), „lyčių atotrūkis medicinoje“ ir jo pasekmės yra akivaizdūs, nes vyrai miršta vidutiniškai penkeriais metais anksčiau nei moterys. Kaip galite sau padėti? Prevencija gali padėti išvengti įprastų vyrų sveikatos problemų bet kuriame amžiuje.

Įprastai vyrai skiria mažiau dėmesio savo sveikatai nei moterys. Šlapimo pūslės infekcijos, lytiškai plintančios ligos, nesveikas gyvenimo būdas, kaip rūkymas, alkoholis, netinkama mityba, gali vesti į pablogėjusią vyro sveikatą, kaip erektilinės funkcijos sutrikimas, libido sumažėjimas ar net vėliau išsivystantys vėžiniai susirgimai.

Vyrams, kurie rimtai nežiūri į savo proto ir kūno sveikatą, gali atsirasti rimtų sveikatos problemų. Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), „lyčių atotrūkis medicinoje“ ir jo pasekmės yra akivaizdūs, nes vyrai miršta vidutiniškai penkeriais metais anksčiau nei moterys. Kaip galite sau padėti? Prevencija gali padėti išvengti įprastų vyrų sveikatos problemų bet kuriame amžiuje.

COVID-19 ligos atvejų skaičius visame pasaulyje sparčiai auga, o mirčių nuo šios koronaviruso sukeltos infekcijos komplikacijų skaičius jau peržengė 4 milijonus. Šią ligą sukeliantis koronavirusas gali išprovokuoti ir įvairius neurologinius simptomus bei būti susijęs su didesne neurodegeneracinių ligų išsivystymo tikimybe.

Įprastai vyrai skiria mažiau dėmesio savo sveikatai nei moterys. Šlapimo pūslės infekcijos, lytiškai plintančios ligos, nesveikas gyvenimo būdas, kaip rūkymas, alkoholis, netinkama mityba, gali vesti į pablogėjusią vyro sveikatą, kaip erektilinės funkcijos sutrikimas, libido sumažėjimas ar net vėliau išsivystantys vėžiniai susirgimai.

Vyrams, kurie rimtai nežiūri į savo proto ir kūno sveikatą, gali atsirasti rimtų sveikatos problemų. Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), „lyčių atotrūkis medicinoje“ ir jo pasekmės yra akivaizdūs, nes vyrai miršta vidutiniškai penkeriais metais anksčiau nei moterys. Kaip galite sau padėti? Prevencija gali padėti išvengti įprastų vyrų sveikatos problemų bet kuriame amžiuje.

Vis daugiau žmonių skundžiasi išgyvenantys nuolatinį nerimą – dėl kylančių problemų šeimoje, darbe, vykstančių karinių neramumų aplink, nežabojamai augančių elektros, dujų kainų pradedame galvoti, kas laukia ateityje ir pan. Nuo nerimo sutrikimų kenčia iki 13 procentų pasaulio gyventojų.

Ar pastebėjote, kad dažniau jaučiatės nervingas, neramus ar įsitempęs, greit pavargstate, sunku užmigti? Retkarčiais patiriamas nerimas yra įprasta gyvenimo dalis. Tačiau žmonės, turintys nerimo sutrikimų, dažnai turi intensyvų, perdėtą ir nuolatinį nerimą ir baimę dėl kasdienių situacijų. Jaučiant nerimą gali pritrūkti pasitikėjimo savimi, tapti sunku susikauti darbe at net pablogėti santykiai su artimaisiais.

Viskas aplink spindi grožiu, bet ne visi tai mato. (Everything has beauty, but not everyone sees it.) – Confucius Mūsų oda taip pat gali spindėti, bet kartais jai reikia pagalbos.

Kad ir kaip nenorime, bet bėgant metams mums pradeda trūkti tam tikrų elementų organizme ir tas akivaizdžiai matosi ant mūsų veido: patamsėjusi oda, atsirandančios raukšlelės, pavargę paakiai… Kiekvieną dieną įvairios naujienos ir socialinė žiniasklaida suteikia mums daug priežasčių jausti stresą. Stresas gali labai greit atsispindėti ir ant mūsų veido odos. Vienas iš blogiausių dalykų, kurį gali padaryti stresas, yra odos senėjimas. Kai nespindi mūsų veidas, dingsta ir pasitikėjimas savimi, vis mažiau norisi rodyti savo šypseną, kad išvengti galimai pasirodančių raukšlelių.

Statistika rodo, kad kas penktas iš mūsų skundžiasi, kad jaučiamės nuolat išsekę ir trūksta energijos.

Ar jums sunku pakilti iš lovos ir visą dieną jaučiate, kad Jums trūksta energijos? Miego trūkumas nėra vienintelis energijos trūkumas, nors naujausi duomenys rodo, kad daugiau nei trečdalis JAV suaugusiųjų miega mažiau nei septynias valandas per parą. Daugelį nuovargio atvejų sukelia ir stresas, netinkama mityba ir kiti gyvenimo būdo veiksniai. Trūkstant energijos sunku nuveikti tiek darbų, įgyvendinti tiek planų, kiek norėtume. Sunku susikaupti ir praleisti dieną efektyviai.