PERŠALIMO LIGŲ SEZONAS ATIDARYTAS!

KĄ ŽINOME APIE PERŠALIMO LIGAS?

• Peršalimo ligos – tai viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos, apimančios nosies ertmę, gerklę ir gilesnius kvėpavimo takus.
• Peršalimo ligas dažniausiai sukelia virusai
• Dažniausiai infekcijos šaltinis – sergantis asmuo ar virusų nešiotojas
• Virusai į žmogaus organizmą patenka pro burną ar nosį oro lašeliniu būdu
• Peršalimo ligomis dažniau sergama spalio – kovo mėnesiais.
• Padidėjusio polinkio infekcijai priežastys – tai imuninės sistemos sutrikimai, prasta mityba, išoriniai fiziniai veiksniai (šaltis), lėtinės ligos, rūkymas, skiepų nebuvimas
• Dažniausi peršalimo ligų simptomai: karščiavimas, sloga, gerklės peršėjimas ar skausmas, užkimimas, kosulys, čiaudulys, raumenų ir sąnarių bei galvos skausmas, intoksikacija
• Peršalimo ligos gali būti pavojingos ir komplikuotis sinusų ar ausies uždegimu
• Peršalimas gali paūminti bronchinės astmos simptomus ar padidinti apatinių kvėpavimo takų infekcijų (bronchito, plaučių uždegimo) riziką
• Sergant peršalimo ligomis skiriamas simptominis gydymas
• Norint išvengti peršalimo ligų, reikia didinti atsparumą aplinkos veiksniams, t.y. sustiprinti imuninę sistemą, vakcinuotis

APIE PERŠALIMO LIGAS PLAČIAU: DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

Kaip dažnai sergama peršalimo ligomis?

Suaugęs žmogus peršalimo ligomis vidutiniškai serga 2–4 kartus per metus, o ikimokyklinio amžiaus vaikai – apie 6–10 kartų per metus. Peršalimo ligos daugumai trunka 8-14 dienų bei neturi jokių pasekmių sveikatai, tačiau kai kuriems ligoniams išsivysto tokių komplikacijų, kaip antai otitas (ausų uždegimas), sinusitas, faringotonzilitas (angina), bronchitas ar plaučių uždegimu. Peršalimo ligomis greičiau suserga vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, o sunkiau serga lėtinių ligų varginami pacientai.

Kaip virusai patenka į organizmą?

Peršalimo ligas gali sukelti daugiau nei 200 virusų, šių virusų užkrečiamumas gana didelis, infekcijos šaltinis yra sergantis asmuo ar virusų nešiotojas. Virusai į žmogaus organizmą patenka pro burną ar nosį oro lašiniu keliu. Tačiau infekciją sukeliantis virusas taip pat gali būti perduotas per nešvarias rankas, daiktus – žaislus, rankšluosčius, rašiklius.

Kodėl peršalimo ligoms būdingas sezoniškumas?

Peršalimų ligų padaugėja spalio – kovo mėnesiais. Šaltesniu metų laikotarpiu žmonės didesniąją laiko dalį praleidžiame patalpose, todėl esame kur kas imlesni ore esantiems virusams, be to, sausesnis oras žiemą sausina nosies gleivinę, kuri tampa jautresnė virusams.

Kas dažniau serga?

Peršalimo ligoms mažiau atsparūs ikimokyklinio amžiaus vaikai. Padidėjusio polinkio infekcijai priežastys yra įvairios. Tai – imuninės sistemos sutrikimai, vengimas skiepytis, išoriniai fiziniai veiksniai-šaltis, drėgmė, smogas, taip pat aplinkos nuodai – asbestas, amalgama (dantų plombos), cigarečių dūmai, maisto produktų priedai, skiedikliai, oro tarša. Ne mažesnę svarbą polinkiui vystytis infekcijai turi socialiniai-ekonominiai veiksniai – didelis informacijos srautas, judėjimo trūkumas, šeimos problemos, psichikos sveikatos problemos, kai kurie vaistai.  

Kokie simptomai pasireiškia dažniausiai?

Inkubacinis peršalimo ligų laikotarpis dažniausiai trunka 24 – 72 valandas, gali tęstis iki 4 dienų. Dažniausiai peršalimo ligoms būdingi šie simptomai:

• Normali ar padidėjusi iki 39° C temperatūra, galimas šaltkrėtis
• Nosies užgulimas ar tekėjimas
• Paraudusi bei paburkusi nosies ir ryklės gleivinė;
• Gerklės peršėjimas ar skausmas
• Užkimimas;
• Kosulys, čiaudulys
• Raumenų ir sąnarių ir skausmas
• Galvos skausmas
• Akių ašarojimas
• Padidėję kaklo limfmazgiai
• Nuovargis, silpnumas
• Prasta bendra savijauta

Liga prasideda staiga – gerklės kutenimu, nosies užgulimu. Per kelias valandas atsiranda visi peršalimo simptomai: čiaudulys, gerklės skausmas, subfebrilus karščiavimas, nestiprus galvos skausmas ir kosulys. Vaikams temperatūra porą dienų gali būti aukštesnė, tačiau greitai praeina. Išskyros iš nosies pirmąsias 3 dienas būna vandeningos ir skaidrios, vėliau tirštėja, tampa gelsvos ar žalsvos spalvos. Gerklės skausmas būna nestiprus ir trunka vos porą dienų, tačiau sloga ir kosulys gali užsitęsti iki 2 savaičių.

Peršalimas ar gripas?

Neretai paprastas peršalimas klaidingai palaikomas gripu. Gripas pasireiškia aukšta temperatūra,  sausu kosuliu, raumenų ir kaulų skausmais, silpnumu, nuovargiu, taip pat sloga, čiauduliu, akių ašarojimu. Skirtingai nei peršalimas gripas pasižymi sunkesne ligos eiga.

Gripo ir peršalimo simptomų palyginimas

* Sunkesnių ar būdingesnių simptomų deriniai gali būti vertingesni nustatant gripą.

Kaip gydomos peršalimo ligos?

Sergant peršalimo ligomis skiriamas simptominis gydymas. Laiku pradėjus gydyti paprastą peršalimą kartais pavyksta apsieiti be vaistų.

Ar būtinas lovos režimas?

Sergant peršalimo ligomis svarbus ilsėtis, gulėti lovoje, pakankamai gerti skysčių (vandens, atskiestų vaisių, daržovių sulčių, atskiestos daržovių sriubos, sultinio). Iš vaisių sulčių geriausi tinka citrinų arba žalių daržovių (bulvės, morkos, buroko, saliero) sultys. Peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui nereikėtų pamiršti ir bičių produktų – medaus, bičių duonelės, bičių pienelio, žiedadulkių, propolio. Tai- natūralūs imuniteto stiprintojai. Rekomenduojama vėdinti kambarius, orą drėkinti specialiais ant radiatorių pakabinamais indais su vandeniu ar elektriniais drėkintuvais.

Ar vitaminas C gali būti naudingas?

Sergant patartina vartoti didelėmis dozėmis vitamino C (1 g per parą), kuris gali pagreitinti ligos gijimą ir simptomų palengvėjimą, o vartojant profilaktiškai – sumažinti peršalimo ligų dažnį. Vitaminas C (askorbo rūgštis)- tai vandenyje tirpstantis vitaminas. Viena iš svarbiausių  vitamin C funkcijų – tai organizmo atsparumo didinimas įvairioms, ypač kvėpavimo takų infekcinėms ligoms, nes veikia kaip imunomoduliatorius į įvairius imuninės sistemos taškus. Tai svarbiausias imuninės sistemos kovos su infekcijomis komponentas.

Žmogus vitamino C gauna su maistu. Rekomenduojama paros norma suaugusiam žmogui 60 mg – 100 mg. Vitamino C žmogui reikia daugiau negu kitų vitaminų, o ypač sergant infekcinėmis ligomis. Rudenį ir žiemą racione sumažėja šviežių vaisių ir daržovių, todėl vystosi vitamino C hipovitaminozė, kuri sumažina organizmo imuninį atsparumą.

Ligos metu rekomenduojama vartoti vitamino C preparatus arba kompleksinius vaistus nuo peršalimo, kurių sudėtyje yra askorbo rūgšties.

Ar yra “natūralių vaistų” peršalimo ligoms gydyti?

Nuo kosulio labai padeda nasturtų, čiobrelių arbatos su medumi ir gausus skysčių vartojimas. Patartina gerti šių arbatų: juodojo šeivamedžio žiedų (saugo nuo peršalimo, o susirgus skatina prakaitavimą ir padeda greičiau pasveikti), šviežio ir džiovinto imbiero (saldinti medumi), raudonėlio ir kmynų. Česnakuose yra daug fitoncidų – tam tikrų medžiagų, kurios padeda organizmui apsiginti nuo įvairių virusų. Dažnai peršalimo ligoms sergantiems galima duoti augalinių imunostimuliatorių. Tarp jų pirmaujančią vietą užima trys ežiuolės (Echinacea Moench) genties rūšys rausvažiedė (Echinacea purpurea), baltažiedė (Echinacea pallida) ir siauralapė (Echinacea angustifolia). Ypač aktyvina imuninę sistemą rausvažiedė ežiuolė. Žuvų taukai – tai ne tik vitaminų A ir D, bet ir nesočių riebių rūgščių šaltinis, padedantis stiprinti imunitetą. Nosies užgulimą mažina specialūs purškiamieji preparatai, eukalipto, čiobrelio, citrinos arba gvazdikmedžio eterinių aliejų inhaliacijos.

Ar reikia mažinti temperatūrą?

Daugelis peršalusių žmonių stengiasi kuo greičiau sumažinti pakilusią kūno temperatūrą. Šito nerekomenduojama daryti, jei žmogus jaučiasi patenkinamai, neserga sunkiomis lėtinėmis ligomis ir nėra centrinės nervų sistemos sujaudinimo ar slopinimo simptomų. Staiga gydymo vaistais fone sumažėjusi temperatūra silpnina organizmo apsaugines jėgas ir neleidžia organizmui pačiam gaminti, padedančio susidoroti su virusų sukeliama infekcija. Siūloma vaistus nuo temperatūros skirti, kai temperatūra didesnė nei 38,5°C. Pakilusiai temperatūrai, galvos skausmui ar gerklės uždegimui mažinti skiriama paracetamolio, ibuprofeno ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.

Kaip išvengti peršalimo ligų?

Norint išvengti peršalimo ligų, reikia didinti atsparumą aplinkos veiksniams, t.y. sustiprinti imuninę sistemą. Peršalimo ligos nebus baisios, jei organizmas gaus pakankamai reukalingų vitamin su maistu ar papildais.

Vitaminas C vitaminas – visų peršalimo ligų priešas. Daug vitamino C turi citrinos, erškėtuogės, juodieji serbentai, šaltalankio uogos, svarainiai, spanguolės ir kita. Jo gausu citrusiniuose vaisiuose (citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, svogūnų galvose, brokoliuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, kiviuose. Vitaminas E stiprina imunitetą. Jo gausu migdoluose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose ir aliejuje, avokadose, kviečių gemaluose, grikių kruopose, grūduose, kiaušinio trynyje.

Vitaminas D – būtinas komponentas imuniteto stiprinimui bei yra nepakeičiams sergant peršalimo ligomis, jo rekomenduojamos dozės yra iki 4000 TV.

Imuninės sistemos veiklą skatina bei peršalimą padeda įveikti ir beta karotinas, kurio yra morkose, mango vaisiuose, bulvėse, paprikoje, abrikosuose, pomidoruose, tamsiai žalios spalvos daržovėse, oranžiniuose, geltonuose, raudonuose vaisiuose.

Sezoniniai pokyčiai ir šalčiai turės mažiau įtakos sveikatai, jei organizme pakaks cinko, seleno, kalcio ir kitų mikroelementų. Cinko yra mėsoje, sūryje, kruopose, riešutuose, grūdiniuose produktuose, mėsoje, kiaušiniuose, vištienoje.

Palankiai imuninę sistemą veikia fermentuoti pieno produktai: kefyras ir jogurtai, pagaminti su probiotikais.

Kava, alkoholis, rūkymas, badavimas, nepakankama mityba, nutukimas silpnina organizmą. Peršalimo ligų galima išvengti laikantis bendrųjų profilaktikos reikalavimų: vengti kontakto su sergančiaisiais, kosint ar čiaudant prisidengti veidą, plauti ir dezinfekuoti rankas, nešioti asmenines apsaugos priemones (kaukes), nepervargti, vengti stresų bei tinkamai matintis. vengti didesnių žmonių susibūrimo vietų bei laiku pasiskiepyti.