Dauguma labai laukia šiltojo metų sezono, kai dar dažniau galės džiaugtis gamtos teikiamais malonumais – žygiais ir stovyklomis miške, žaidimais saulėtame parke ir gulėjimu žalioje pievoje. Vis dėlto nereikėtų pamiršti ir šiltuoju sezonu gamtoje tykančio pavojaus – erkių. Mokslininkai pastebi, kad erkių gyvybingumo laikotarpis vis ilgesnis – pirmosios gyvybingos erkės dažniausiai pastebimos jau vasario mėnesį, o kovą jau paprastai užregistruojama ir pirmųjų jų pernešamų ligų atvejų. Manoma, kad gali ateiti tokia diena, kai erkės bus aktyvios ištisus metus. Taigi, kaip apsisaugoti nuo erkių ir nuo jų platinamų ligų?
Lietuva – didesnės rizikos zonoje
Svarbu pabrėžti, kad Lietuva priskiriama endeminei zonai. Tai reiškia, kad Lietuvai būdingesnė didesnė rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. Joms mūsų šalies klimatas labai tinkamas – saulėtų dienų nėra tiek daug, nemažai drėgmės ir puiki, erkių „mylima“ augmenija. Vertėtų pabrėžti, kad pačios erkės ligos nesukelia – jos perneša dviejų dažniausiai pasitaikančių ligų sukėlėjus – Laimo ligos bakterijas borelijas ir erkinio encefalito virusus.
Kokie požymiai būdingi erkiniam encefalitui ir Laimo ligai?
Vienas būdingiausių Laimo ligos požymių – migruojanti ir vis didėjanti, besiplečianti raudona dėmė ant odos, dar vadinama eritema. Ji gali atsirasti maždaug po 1 savaitės nuo erkės įsisiurbimo, tačiau jos susiformavimas gali užtrukti net ir iki mėnesio, tad po erkės įsiurbimo pažeistą vietą reikia stebėti gana ilgai. Be to, ši eritema susiformuoja ne visiems ir manoma, kad ji būdinga maždaug 80-90 visų Laimo ligos atvejų (tai apsunkina savalaikę ligos diagnostiką). Neurologiniai, širdies ir skeleto raumenų bei sąnarių sutrikimai paprastai pradeda vystytis po kelių mėnesių nuo įsisiurbimo – bet būna ir taip, kad žmogus juos pajunta po kelių savaičių, o kartais turi praeiti ir metai.
Tuo tarpu erkinio encefalito simptomai reiškiasi jau po dviejų ar trijų savaičių nuo erkės įsisiurbimo. Erkinio encefalito virusas sukelia į gripą panašius simptomus – būdingas nedidelis karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, bendras negalavimas, silpnumas. Šie simptomai trunka apie savaitę ir dažnai nurašomi būtent gripui, peršalimui ir pan. Blogiausia tai, kad tik tai „ramusis periodas“, po kurio klaidingai manoma, kad liga praėjo. Po kurio laiko maždaug 30-40 procentų erkinio encefalito virusu užsikrėtusių pacientų laukia įvairaus sunkumo nervų sistemos pažeidimai. Sunkiausia komplikacija – mirtis.
Kaip apsisaugoti nuo erkių ir jų platinamų ligų?
- Venkite pamiškių, krūmynų, aukštų pievų. Kur galite, laiku pjaukite žolę ir prižiūrėkite aplinką. Nepalikite nereikalingų krūmynų.
- Eidami į lauką ir į erkių mėgstamas vietas apsirenkite šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis. Stenkitės, kad rankogaliai ir kelnių apačia gerai priglustų prie odos.
- Naudokite cheminius repelentus, o natūralios priemonės tegul būna kaip papildoma apsauga. Jais purkškite drabužius, o ne atvirus odos plotus, nebent gamintojas nurodo kitaip ir teigia, kad repelentai saugūs atviroms kūno vietoms. Jei repelentus rekomenduojama naudoti tik ant odos, tuomet ant drabužių gali likti dėmių. Tik ant drabužių vartotini repelentai gali sukelti odos reakcijų, ypač vaikams iki 3 metų amžiaus, tad svarbu atidžiai perskaityti naudojimo instrukciją ir rinktis tik kokybiškas priemones. Odą galite purkšti skiestu arbatmedžio eteriniu aliejumi (jei nesate alergiški), tik saugokite akis.
- Dėvėkite gerai priglundančią kepurę arba ant galvos užsiriškite skarelę.
- Grįžę iš gamtos kiekvieną kartą atidžiai apžiūrėkite visą kūną. Ypatingai daug atidumo reikia kirkšnims, pažastims, kelių linkiams, sritims už ausų ir panašiai. Geriausia nusiprausti po dušu ir persirengti naujais drabužiais.
- Negerkite termiškai neapdoroto karvės ir ožkos pieno. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir tokiu būdu, nors toks užsikrėtimo kelias retesnis.
- Efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Vakcinų patikimumas siekia net iki 99 procentų. Dėl jų reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
Ką daryti, jei erkė jau įsisiurbė?
Įsisiurbusią erkę reikia kuo greičiau ištraukti pincetu, darant tai staigiu judesiu ir papildomai jos nesukinėjant. Greitesnis erkės pašalinimas sumažina užsikrėtimo riziką. Galima įsigyti specialių įrankių erkės ištraukimui ir turėti juos namų vaistinėlėje. Pažeistą vietą galima nuplauti muiluotu vandeniu, papurkšti antiseptiniu skysčiu, tačiau jokiais būdais negalima kažkuo tepti dar įsisiurbusios erkės. Įsisiurbimo vietą patartina stebėti mažiausiai mėnesį, o pajutus kokius nors simptomus, galimai susijusius su erkės įsisiurbimu – kreiptis į gydymo įstaigą.
Krepšelyje nėra produktų.