Statistika rodo, kad Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiausia žmonių lyginant su kitomis ligomis. Labai daug priklauso nuo mūsų pačių ir nuo to, kaip mes gyvename ir kaip rūpinamės savo širdimi bei kraujagyslėmis. Tad pateikiame Jums 7 naudingus patarimus, padėsiančius išlaikyti sveikesnę širdį. Pradėkime jau nuo šiandien!
- Judėkime. Galbūt dar neteko girdėti, kad egzistuoja sveikos širdies formulė. Kiekvienam asmeniui rekomenduojama kasdien judėti bent po 30 minučių arba nueiti po 3 kilometrus spartesniu žingsniu. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina širdį ir kraujagysles, gerina fizinę ir emocinę sveikatą, ilgina gyvenimo trukmę. Taigi gauname net keleriopą naudą.
- Mėgaukimės gamta. Širdžiai svarbus ne tik fizinis aktyvumas, bet ir grynas oras. Šiandien itin populiarūs įvairūs žygiai. Jų metu galima ne tik pasimėgauti gamta, bet ir pasisemti energijos, duoti „darbo“ savo širdies ir kraujagyslių sistemai. Tad fizinis aktyvumas gamtoje dar naudingesnis!
- Valgykime sveikiau. Visuomet yra sveikesnė alternatyva. Vertėtų vengti gyvulinių riebalų ir vietoje jų dažniau rinktis augalinius. Tai bene pagrindinė taisyklė, nes sotieji riebalai, paprastai tariant, skatina kraujagyslių užsikimšimą ir didina krūvį širdžiai. Tiesiog rinkimės liesesnę raudoną mėsą ar mažiau riebalų turinčiu pieno produktus.Nepamirškime į savo mitybą įtraukti riebesnės žuvies, augalinių aliejų, riešutų, avokadų, valgomųjų sėklų. Tai puikūs nesočiųjų arba „gerųjų“ riebalų šaltiniai, kurie mūsų širdžiai ir kraujagyslėms netgi labai naudingi.
- Papuoškime lėkštę daržovėmis. Žmogus kasdien turėtų suvalgyti bent po 400 gramų daržovių. Susimąstykime – ar suvalgome tiek augalinio maisto? Daržovėse yra ne tik daug vitaminų ir mineralų, bet ir skaidulinių medžiagų bei antioksidantų, kurie labai svarbūs mūsų širdžiai ir kiekvienai organizmo ląstelei.
- Mažiau sūdykime. Maisto sūdymas jo dar net neparagavus – labai blogas įprotis. Ant stalo druskinės geriau tegul net nebūna – tuomet ir pagundos nekils. Per parą turėtume suvartoti ne daugiau nei 5 gramus druskos. Palyginimui – vien 100 gramų vytinto kumpio gali būti net 5-15 gramų druskos, o 100 ml sūraus sojų padažo gali būti net iki 17 gramų druskos! Taigi vertėtų atsiminti, kad itin daug druskos į organizmą patenka mums visai nematoma forma. Tad venkime labai sūrių produktų, pavyzdžiui, padažų, sultinio kubelių, sūdytos žuvies ar mėsos gaminių. Druskos poreikis mažėja palaipsniui – po dviejų savaičių mums savaime norėsis rinktis mažiau sūdytą maistą, o apie papildomą patiekalų sūdymą, tikėtina, net nekils minties.
- Valgykime daugiau ryškių uogų ir vaisių. Tai puikus antioksidantų šaltinis, o šios biologiškai aktyvios medžiagos padeda apsaugoti įvairias organizmo ląsteles nuo žalingų aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, oksidacinės pažaidos. Valgykime daugiau aviečių, gervuogių, juodųjų serbentų, braškių, tamsiųjų slyvų ir panašių produktų – tai puikus vitaminų, mineralų, skaidulinių medžiagų šaltinis, kurį mums dovanoja gamta. Yra įvairiausių maistų papildų – antioksidantų šaltinių, tačiau turėtume atsiminti, kad natūralus šaltiniai yra patys geriausi.
- Venkime streso. Šiuolaikinis gyvenimo būdas neatsiejamas nuo rečiau ar dažniau pasitaikančios nervinės įtampos. Vis dėlto tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip mes reaguosime į kiekvieną netikėtai iškilusią situaciją. Ypatingai didelis stresas gali sukelti krūtinės anginos ar net miokardo infarkto priepuolį, tad, geriau pagalvojus, daugeliu atvejų turėtume pasistengti nusiraminti, giliau pakvėpuoti ir pagalvoti, ar iškilusią bėdą galime kaip nors išspręsti.
Tad būkime sveiki!
Krepšelyje nėra produktų.